Friday 22 January 2010

FARFYAR RO MANWAWANSYA

WOS BEFARKIN
Farfyar ro Manwawansya ikada farfyar Lukas fyas fa bepam Syap Ankankinem Bebyeya. Bepon kaku ro Farfyar Manwawan sine Lukas fyarfyar asuser rosai bekur Yesus manfamyan byesi - kuker farkankin Allah Rur byedi - sbaryas Ankankinem Bebye ro Yesus ro Yerusalem, ro Yudea besiper, ro Sama­ria, ma isof ro supswan pemberya" (1:8). Syap ine fyarfyar fararur Kristen byerandak ro swaf kawasa Yahudisya raimnai nder fa neagama oso faro supswan besiper. Befas syap ine byabir fandun kaku byuk snekin faro bewasya byesi mboi ka­wasa Kristen sima sbeankarkar ba sisampampum ba sifrur susah ba faro babesasoser Romaya ba, mboi agama Kristen byeimnis agama Yahudiya.
Farfyar Manwawansya bye beberwas be kior. Ro rarwas riki­or ani komam rander supya mnuk mob Ankankinem Bebye be­kur Yesus byebebaryas ma Gerejaya byebebawes: (1) Kristensya si fararur randak ro Yerusalem rofyor Yesus byebekanow be boiyaswaya; (2) randerbe supya mnuk beso ro Palestina; ma (3) rander beba syadi wer be mnu-mnu ro Laut Tengah isof ro Roma.
Roi oso bebe knam ma bebefandun ro syap Manwawansya isoine fararur Allah Rur byedi berama kuker papoik faro kawa­sa bekyar sya ro Yerusalem ro ras Pentakostaya. Roi bebor kam sfasepen ro syap ine nasnai mboi Allah Rur byedi fyarkin pdef ma byepoik gereja fnobek manfarkin byesi. Agama Kristen baryas ssbuki fyarkor ro randakya nebefasepen kuker fafaya beknam­pu ono. Roi bebor sfasepen ro syap ine nfasnai kako papoik ro baryas anna bebair ro kawasa Kristensya kankenem sena ma babeoser mambekanaek ro gerejaya.

SYAP INE ISER
Fasasosfaro babebaryasya 1:1-26
a. Sasoser bepupes ma Manseren Yesus asas byedi 1:1-14 b. Besadwer Yudas 1:15-26
Babebaryas ro Yerusalem 2:1-8:3 Babebaryas ro Yudea ma Samaria 8:4-12:25 Paulus afuffarmyan byena 13:1-28:31
a. Babemarandan bepon ro babebaryas Ankankinem Bebyeya 13:1-14:28
b. Kankain karkara/Wawos ro Yerusalem 15:1-35
c. Babemarandan bebesuru ro babebaryas Ankankinem Bebyeya 15:36-18:22
d. Babemarandan bebekior to babebaryas Ankankinem Bebyeya 18:23-21:16
e. Paulus samamyai byedi ro Yerusalem, Kaisarea, ma Roma 21:17-28:31
Yesus byeasas Rur Besrenya 1:1-5
Ne, Teofilus, ro syap bepon ayedi yafas kwar ro Yesus, roi bebor I frur ma fyarkor na, 2 isof ro ras byebekanow ya. Fafisu byebekanow baim byuk sasoser kwar kuker papoik Rur
Besren faro manwawan kyimfir kwar ansi. 3 Faro manwawan an­si Yesus fyasna mankundi ro fyor marindi bekur i nasyof kwar, ma kuker abyair nabor byuk fasasnai mboi i kenem. Snar ro ras samfur rifiak, fyasnai mankundi be rarwan ono ma dawawos faro si ro Babesasoser Allah ya. 4 Ro ras oso fafisu dananus si, danunyob si insa sibur awer Yerusalem, boi skain ro dia fa siwaf Mami asas byedi, raris i kofen kwar: "Imnis raris mkomnaf kwar ro aya. Snar Yohanes byuk masi sren kuker war, bape mkokada fyoroba nari mkosma masi sren kuker Rur Besren."


Yesus byebekanow be boiyaswa 1:6-11

6 Inja kawasa beryur ro dia sifuken: "Manseren, wamarisenke ro fafisu ine , bawes Babesasoser faro kawasa Israel ?”
7 Yesus kyarem: “ Fandunba fa mkofawi fafisu Mami mankundi byuk kwar raris papoik byedi. 8 Mboi nari mkosma papoik rofyor Rur Besren dadofes bemko, ma nari mkobesaksi be aya ro Yerusalem ma sup Yudea besiper, Samaria isof supswan pember ya.” 9 Yesus dawos rarirya posa byebekanouwbo sesaksi kam, ma mandifna nakawef I bur mamam sena.
10 Rofyor smam asuser be nanki, fafisu byebekanow ani, kniko snon risuru besansun sansun bepyoper suyores fanam si, 11 ma sukofen faro si: “Ne, snon Galilea, snaro mkores ma mkomam be nanki ? Yesus ine, byebekanow benanki bebur mko, nari kyaber wer kuker nyan beraris mkomambo byebekanow be boiyaswa.”

Yesus manwawan byesi siwaf-waf 1:12-14
12 Ma manwawan ansi skaber ro urk sapbe urk Zaitun be Ye­rusalem, swaf ya imnis mararan ro ras Ari ro Yerusalem. 13 Fyor sra kwar ro mnu ya, sekbe sim bero bo, Mob seryar roya. Manwawan ansi isoine Petrus ma Yohanes, Yakobus ma Andre­as, Filipus ma Tomas, Bartolomeus ma Matius, Yakobus Alfeus mandabendi, Simon snon Zelot ma Yudas Yakobus mandabendi. 14 Sikam sesne oser ro nadi kayam, kuker bin ono ma Maria Yesus snari ma Yesus bedar byesi.

Skinfir Matias fa fyadwer Yudas Iskariot 1:15-26
15 Ro ras anna Petrus dores fandu naek beryur ansi, barbor sedi indokada utin oser samfur risuru, ma ikofen: 16 Ne, na­ek ayena mko, imnis fas-fas ro Refo, Daud ikofen kwar kuker famfnobek Rur Besren ro roi bekur Yudas, befarkin snonka­ku befor Yesus ansi. 17 snar randak ya Yudas daksun kako ro dandonek kobedi ma daksmai rarwas ro fararur ine."
18 Yudas ani kyobes kwar saprop mnuk oso kuker babyak ro barbor byena, ma isapi fa dober bosi, isof sneri imef ma snewar byesi skakyai. 19 Roi bebesya ine kawasa kam bekain ro Yerusa­lem sifawiyi, isof saprop ani sap i ro wos sedi Hakal-Dama, isoine "Saprop Rik".
20 Snarf fas-fas oso isya ro syap Mazmur:
'Ibyesyadi abdares kankain byedi byeursba, ma ibyesyadi ono skain awer ro mob ani; ' ma: 'Ibyesyadi oso beso syadwer i ro nasan byedi.'
21 Inja nari oso i fnobek ko isoine oso ro kawasa berama besoko besya kwar ro fafisu Manseren Yesus i sya ro fandu ko, 22 isoine randak ro fafisu Yohanes byuk masi sren isof ro Yesus byebekanow beboiyaswa bur ko, insa dakbe saksi fnobek ko ro Yesus abiber byedi.”
23 Inja sfasnai snon risuru isoine: Yusuf sapbe Barsabas roba Yustus ma Matias. 24 Sikam senadibo sobo: "0 Manseren, au be­fawi snonkaku sya kam sisnesna, fasnaikada ro fandu snonkaku ansuine, 25 insa dakuf farmyan nasan babemanwawan Yudas ibur ani, besapi kwar faro mob bemnis kuker frur byedi." -"' Raimnai skinsor snon ansui ma syor ro Matias ma rarirya i fnobek barbar ro manwawan samfur seser oser ansi.

Ras Sababu Rur Besren 2:1-13
Ro ras Sababu Rur Besren, snonkaku bekyar sya si ryur kam ro mob oso. 2 Kniko rakrok oso dado ro nanki imnis wam dober ma kyain nosen rum, skain ro ya; 3 ma smam sak-sak ono namnis ramar, nasber ma nkain ro sibrusna. 4 Ma sifo kuker Rur Besren, mboi sirandak sawos ro wos-wos beso, raris mob Rur ya byuk fa sawos raya.
5 Rofyor ya snon Yahudi bekyar ono si sya ro Yerusalem ro er nakam ro supswan pember. 6 Fafisu rakrok ani dado ya, kawasa bebor ansi spanjuber. Ma sikmom snar oso-oso ro si imnaf manwawan ansi sawos ro wos sena. 7 Sikam sikandor bo sefesfas ma sifuken: "Inja rariso snar beyawawos sine kam snon
Galilea inke? 8 Rariso indiri kokam komnaf sawawos ro wos kobena oser-oser, isoine wos kawos ro mnu marin kobena: 9 ko­ine snon Partia, Media, Elam, bekain ro Mesopotamia, Yudea ma Kapadokia, Pantus ma Asia, Frigia ma Pamfilia, 10 Masir ma sup-sup Libia befanam Kirene, snonkaku berama ker Roma, 11 ibye snon Yahudi ma beyakso kako agama Yahudi, snon Kreta ma snon .Arab, komnaf siwawos ro wos kobena oser-oser ro fa­
rarur beba Allah ifrurna." 12 Sikam sefesfyas ma sikmom bo sikofen yae faro si: "Rosaisoine?"
13 Bape snonkaku beso ono skoryae bo sobo: "Simser."
Petrus fafaya byedi 2:14-40
14 Inja Petrus iyori fnobek manwawan samfur seser oser ansi ma kuker mkaren beba ikofen besi: "Ne, kawasa Yahudi ma mkokam bekain ro mnu Yerusalem, mkofawi ma mkokara wos ayena ne. 15 Snonkaku ansine simser raris mob mkokara raya ba, snar insape arwo babo oras siw, 16 bape raris Allah ikofen kwar kuker sbayo Nabi Yoel:
17 Roi bebor nane ro ras bepupes nari ndama imnis Allah wos byena
nari yawan Rur Yedi faro kawasa kam;
ma nari Rur ya fyarkor romawa-inai mkobesi fa sawos roi ono,
ma snonkbor-inkbor mkobesi nari smam mamam ono, ma kawasa mansar mkobesi nari smafu mafu ono.
18 Ma manfamyan ayesi kako snon ma bin
nari yawan Rur Yedi faro si ro ras-ras anna ma nari sawos roi ono.
19 Ma nari yafrur abyair-abyair kanandor ro nanki yaswa ma fasasnai kanandor ro supswan ine:
isoine rik ma for kamayow ma paw. 20 Ma ori nari syadwer fa pyampanbos ma paikya irik bepon ro ras Manseren ifyafer ya, ras payamyum beba ani.
21 Ma mansei befararyor kuker snonsnon Manseren nari isma aski.
22 Ne, kawasa Israel, mkorower wos nane: Roi yakofen kuker ya isoine, Yesus ro Nazaret, snonkaku Allah kyimfir kwar ma fyasnai faro mko kuker samambrab ma abyair-abyair kanandor Allah ifrurna kuker Yesus ro fandu mko raris mkofawi. 23 Iso Allah byuk, imnis marisen byedi, ma mkopai i kwar bo mkomun i kuker bramin ro er-er bebarbor. "Bape Allah byawes i ma fyaspar i bur marindi marmar ya, snar papok marmar ya ipok fa kyarwarek i ba. 25 Snar Daud ikofen ro i dobo:
'Yamam besya kwar faro Manseren, snar dores fanam aya isof yapok yamarmer ba.
26 Ebedari sneri marisen syadi ma rur yedi sandik Manseren, ma kraf yedi kenem kuker aski,
27 snar rwir aya faro munaibui ba, ma mam monda Manfamyan besren bedi i pokemba. 28 Wakofen badir faro aya nyan kankenem ya;
yamarisen syadi ro barpon bedi snar au sya fanam aya. 29 Naek ma srar, ryani yakofen bayirbos faro mko ro Daud, er kobedi kpusedi. Imar kwar ma seraki ma rus byedi, isya kaker ro fanduko isof ras ine. 30 Bape ikada nabi dirya ma ifawi, Allah byeasas be i kwar kuker soar, nari isiber oso ro Daud kpu byesi fa bye wairek.
31 Ebedari myam rarpon kwar ma ikofen ro Wairek
abiber byedi, rofyor ikofen, nari yamam monda au ro munaibui ba, ma kraf bedi ipokem ba.
32 Yesus ine kada iso Allah byawes ya, ma ro abiber byedi nkoine kam nko besaksi. 33 Ma Allah ikanow i kwar ro bar raku byedi ma isma Rur Besren byeasas ani, i sabui fa iso mkomam ma mkorower ine.
34 Snar Daud kada, dekbe boiyaswa ba, mboi mankundi iko­fen:
Manseren ikofen kwar faro Manseren yedi: 35 Kwain ro bar raku yedi,
isof yafrur mbrob besi fa seararef ro wemssu.
36Inja er Israel syakam ipyum syadi si fawibos, isoine Allah isiber Yesus kwar, mkopai ro aprop ani, fa bye Manseren ma Kristus."
37 Rofyor simnaf rarirya sisnesna nkarsosen, isof sifuken faro Petrus ma manwawan beso ansi: "O naek nkobesi mko, rosaiso nari nkofrur ya?"
38 Inja Petrus kyarem faro si: "Mkombror ma ibye kada mkor fa mkosma masi sren kuker snonsnon Yesus Kristus bebuk am­pun ro sasar mkobena, ma nari mkosma Rur Besren. 39 Snar mkoiso bebeknam asas ani ma faro romawa mkobesi ma faro kawasa bebinkwan kaker sya, isoine dandonek nari besma farar­yor ro Manseren Allah kobedi."
40 Ma kuker wos beso nabor wer Petrus byesaksibos beri, ma imsorbo danun si ma ikofen: "Mko faspar mankun mko bur syos bebarbor sine."

Jemaat bepon ro Yerusalem kankenem sedi 1:41-47
41 Kawasa bekyar Petrus wos byena sor fa sisma masi sren ma ro ras ani dandonek befnobek sya indokada syaran rikior. 42 Sikam si souser manwawan ansi farkarkor sena kuker babeoser. Ma sikam siraryur besyakwar fa spanasnis mamami ma senadi. 43 Kawasa ansi simkak kam, snar manwawan ansi sifrur abyair kanandor nabor. 44 Ma kawasa bekyar kwar syakada sbeoser ma nana sena snakam na, 45 ma ro fandu si, ono sisya sbob besya kwar nana sena ma sirarwasna faro kawasa ansi imnis ananjar sena oser-oser. 46 Kuker babeuser ma kuker sne oser siryur ro ras-ras kam ro Rum Allah. Spanasnis mamami ro rum sena oser-oser ro rum be rum ma sanan kam kuker raryab ma kuker
272
sne benapes, 47 mboi sisandik Allah. Ma kawasa kam simarisen si. Ma ras-ras nakam Manseren byuk kawasa sibor fa sifnobek kuker snonkaku besma aski.
Petrus byuk pararei faro snon manis oso 3:1-10
Ro ras oso fanam oras nadi, isoine oras kior fafisu ori ikren, Petrus ma Yohanes suyek be Rum Allah. 2 Ro dia snon oso isya byemanis rofyor snari daben i isof sunfarma i kuker waryar. Ras-ras kam snon ani sriri fanam kedwai beba ro Rum Allah, benirbe kedwai Bepyum, insa dor farsarser faro snonkaku besun ro Rum Allah sya. 3 Rofyor snon ani myam, Petrus ma Yohanes sube susun ro Rum Allah, inja dor farsarser ro su. 4 Sumam bosi ma Petrus ikofen, bo dobo: "Mambe nurori." 5 Inja snon ani iknower su kuker kakyar nari isma roi oso ro su. 6 Bape Petrus ikofen, bo dobo: ' Sarak ma brawen yana onoba, bape rosai yasma ya, yabuki faro au: Kuker snonsnon Yesus Kris­tus, snon Nazaret ani, wambran!', 7 Raimnai ikin snon ani brasi bar rakuya ma iyeri fa dores. Rofyor aniberi fasfisew ro wemin byesu nsambrab. 8 Snon ani dores, ma doper ma imbran mura-muma ma iso su randum ro Rum Allah, imbran dapoper ma isandik Allah. 9 Kawasa ansi kam smam imbranbo isandik Allah, 10 raimnai kawasa ansi smambabir iso bekainbo befararyor farsarser ro kedwai Bepyum ro Rum Allah, isof sikam sikandor ma sikmom rosai bebesya kukeri.
Petrus fafaya byedi ro rumbrawer Salomo 3:71-26
11 Snar snon ani iso wanan Petrus ma Yohanes su, inja kawasa bebor bekandor ansi srama spanjuber sko ro rumbrawer snirbe Salomo. 12 Petrus myam kawasa bebor ansi bo ikofen: "Ne, ka­wasa Israel, snaro mko kandor kuker roi bebesyanine ma rosai mko knower inko imnis inkoiso befrur snonkaku ine fa imbran snar samambrab roba souser inko bena nerer? 13 Allah Abra­ham, Ishak ma Yakub, Allah kpu kobesi byuk payamyum faro Manfamyan Byedi kwar, isuine Yesus mkobob ma mkopampum ro barpon Pilatus, rofyor Pilatus kyara fa dobo fyaspar i. 14 Bape mkopampum kwar, Besren ma Benapes ya, ma mkomarisen snon mamun oso be sasuref bemko. 15 Rarirya Bye Manfarkin kankenem ya, mkomun i kwar, bape Allah byawes i ro munaibui; ma roi bebesya nane inkoiso bebesaksi. 16 Ma snar kakyar faro snonsnon Yersus, rarirya snonsnon ani iso bebuk sambrab kwar faro snonkaku mkomam ma mkofawi ine; ma kakyar ani bebuk pararei kwar faro snon ine, ro barpon mkobena kam.
17 Ne, naek ma srar mko, yafaw mkofrur rarirya snar fawawi ba mkobena, imnisbos kaku manfarkin mkobesi. 18 Bape kuker nvan ine Allah ifrur mnis rosai ikofen kwar ro bepon kuker sba­yo nabi-nabi Byesi, isoine Wairek iwan ani nari isma marindi. 19 Inja mko mbror kada ma mkokaber insa sasar mkobena ne­bepyos. 20 Insa Manseren byuk fafisu marisen ma iwan Yesus Kristus, byuk bemko ro randak ya. 21 Kristus ani kyain ro boiyas isof fafisu roi bebor nakam namnis raris mob Allah ikofen kwar kuker sbayo nabi-nabi besren byesi ro awar madero. 22 lmboi Moses ikofen kwar, bodobo: 'Manseren Allah nari byawes faro mko nabi oso ro fandu naek mkobesi imnis i wan aya: Mko mnaf i ro roi bebor nari ikofen faro mko. 23 Ma nari ro fafisu iyama mansei bemnaf pyum nabi ani ba ikada nari byebemun ro fandu er kobesi. 24 Ma nabi sibor bekofen kwar randak ro Semuel ma bepon roi, sawos kwar ro fafisu ine. 25 Mkokada mko beknam wos nane ma mkosma rarwas ro asas Manseren Allah byuk kwar faro up kobesi, rofyor ikofen faro Abraham: Kuker kpu besi er kam ro supswan nari sisma bok. 26 Ma faro mko kada ebedari Allah byawes Manfamyan Byedi ma iwan i faro mko insa byebok mko ma fyarkin mko oser-oser fa imbror ro sasar barbor bebor byena."
Petrus ma Yohanes ro barpon Kankain Karkara Agama 4:1-21
Rofyor Petrus ma Yohanes su yawawos kaker kuker kawa­sa bebor ansi, mananir bewaren Rum Allah kuker kawasa Saduki srama fasaw faro su. 2 Snon ansi simsorbos kaku snar sufarkor kawasa bebor ansi ma subaryas, Yesus
byeknam ro abi­ber fandu snonkaku bemar sya. 3 Inja sfor su ma ssun sube bui snar rob kwar, inja siwaf meserdi. 4 Bape rofandu snonkaku bemnaf farkarkor ansi sibor sikyar, isof dandonek sedi indokada sesnon syaran ririm.
5 Ro meserdi manfarkin-manfarkin Yahudi ma bebarara­bebarara kuker befawinananem Refo Yahudi sfananjur ro Ye­rusalem 6 Kuker Imam Beba Hanas ma Kayafas, Yohanes ma Aleksander ma snonkaku beso kam besun ro keret Imam Beba. - Rarirya ssun Petrus ma Yohanes be barpon kankain ani ma sirandak sifuken su, bo sobo: "Kuker papok rosai robaido kuker snonsnon mansei mufrur rarirya?"
8 Inja Petrus kyarem, kuker papok Rur Besren: "Ne,
274
manfarkin-manfarkin er ma bebarara-bebarara, 9 rofyor knikine mko kukeb nu snar fararur pyum faro snonkaku beduf oso ma mkobo nu kofen badir kuker papok rosai snon anine isma para­rei, 10 inja mko kam ma er Israel besiper mkofawi kwar, isoine kuker snonsnon Yesus Kristus, snon Nazaret, mkopai kwar ani, bape Allah byawes i kwar ro fandu snonkaku bemar sya - ma kuker papoik Yesus ani snon ine dores kuker pararei ro barpon mkobedi.
11 Yesus ani irya karui befawi bebawes rum sya sisawen ya - isoine mankun mko, -
bape i bebe karui dopir ya.
12 Ma koreri isya ro snonkaku oso beseba demir kuker Yesus, snar ro supswan besiper ine snonsnon oso beso isya ba besma kwar papoik ro Allah fa bebuk koreriya mabeko."
13 Rofyor fananjur ani smam Petrus ma Yohanes bri subena ma sifawi, sukada snonkaku waworek befarkorba, inja sikam sikandor; ma smambabir su imnis snonkaku beso Yesus. '4 Bape rofyor smam snon beprei ani dores kuker su, inja sawos royo ba fa siksampum su. 15 Ma rofyor siwan sufa susasyarbur fananjur ani, insape skara, ma sobo: 16 "Nyan rosai nari kun faro snon­kaku sine? Snar kawasa kam ro Yerusalem besiper, sifawi kam kwar, sufrur abyair kanandor oso kwar ro fababa ma kopok kofamyun iba. 17 Bape insa roi bebesya ine imbran awer ro fandu kawasa bebor ansi, ipyum syadi kodwarek si, insa sawos kaker awer ro snonsnon ani faro manseirya kaker."
18 Rofyor siwan kwar fa susun wer, ssoser faro su insa sawa­wos roba sfarkor kaker awer snonsnon Yesus. 19 Bape Petrus ma Yohanes sukarem faro si: "Mankun mkokara, rosai benapes ro barpon Allah: koso mkoke roba koso syadi faro Allah. 20 Snar nari inkomnai baberi fa inkawawos ro roi inko mam ma inko mnaf kwar. 21 Bape sbabekwef manwawan ansi syadi wer, fama barpur ya srir si snar kankain ani sisma nyano ba fa ssbuk sama­myai faro su, snar simkak kawasa bebor ansi, bebuk sanandik faro Allah snori snar roi bebesya kwar ani. 22 Snar snon beprei kuker abyair kanandor ani umur byedi isyadi kwar ro wampasi wambarek samfur rifiak.

Jemaatsya nadi sena 4a3-31
23 Rofyor sfaspar su kwar Petrus ma Yohanes sura faro min subesi; ma sufarfyar ro roi bebor mananir imam-imamsya ma bebarara Yahudisya sikofen faro su anna. 24 Fafisu min subesi si­mnaf wos anna, sikam sinadi faro Allah, sobo: "O Manseren, au befrur nanki, supswan ma roi bebor kam bero ina. 25 Ma kuker famfnobek Rur Besren ro manfyan bedi Daud, kma inkobedi, wakofen kwar:
Snaro er-er sya sembrus, snaro keret-keret ro er-er sya skakara ro roi bebefromo? 26 Wairek-wairek supswan sfasasos ma bebarara sya sfananjur fa sisampum Manseren ma Kris­tus.
27 Snar kaku beri Herodes ma Pontius Pilatus kuker er-er ma keret-keret ro er Israel siraryur kwar ro mnu ine fa sisampum Yesus, Manfyan Besren bedi rwem kwar, 28 fa ifrur roi bebor kam fasnai kwar ro randak ya kuker papoik ma marisen bedi. 29 Ma fafisu ine, o Manseren, mamkada rariso sfamfabri kuker inko inja buk faro manfyan besi bri fa inkobuk baryas wos bedi. 30 Wasu bramsu fa buk pararei faro snonkaku, ma wafrur abyair­abyair ma fasasnai kanandor kuker snonsnon Yesus, Manfyan Besren bedi."
31 Ma ro fafisu sisya senadi, mob siryur ro ani imararer ma sikam sifo kuker Rur Besren, ma sbaryas wos Allah kuker bri.
Jemaatsya kankenem sena 4:32-37
32 Rarirya raryur snonkaku bekyar kwar, sikam sesne oser ma serur oser, ma oso ikofen ba, nana byena faro mankundi, bape roi bebor anna faro sikam. 33 Ma kuker papoik beba manwawan ansi ssbuk kesaksian ro abiber Manseren Yesus, ma sikam si­kenem ro saswar ma fakamaman Allah. 34 Rarirya oso ro si dananjar ba; snar sikam bena saprop roba rum, sbob nana se­na ma maeja ro roi sbob anna ssun na 35 ma srir na ro barpon manwawan ansi siwesna; raimnai sirwas na faro snonkaku ansi oser-oser imnis fandun byena.
36 Rarirya kako kuker Yusuf manwawan sya sap kako ibe Barnabas, isoine romawa sneprei, snon Lewi beraker Siprus. 37 Byob yaf byedi, ma pipi sya dunsi faro manwawan ansi.

Ananias ma Safira 5:1-11
Snon oso beso snori Ananias. I kuker swari snori Safira subob saprop mnuk oso. 2 Kuker fawawi ro swari Safira sukram maeja saprop ani barya ma baryakada Ananias duni fa ryiri ro barpon manwawan ansi siwesna. 3 Bape Petrus ikofen, bo dobo: "Ananias, rosai bebewari ibiris byewayam snembri, isof wafrowes Rur Besren ya ma wakram maeja ro yaf bob ani barya ? 4 Rofyor bob saprop ani baim, saprop beirya, ma rofyor bobi kwar, maeja ya kako isya ro bramsi ? Snaro kwara ro snembri fa wafrur roi beradine ? Wafrowes snonkaku ba , boi wafrowes Allah.” 5 Rofyor Ananias imnaf wos ani isapi ma imarbos beri. Inja kawasa kam bemnaf roi bebesya anine simkak fafayaba. 6 Ma romawa babo ono srama: spankun bemar ani, ma ssuni ro waryar randi, fa skriri.
7 Indokada oras rikior nawas wer, Ananias swari syun boi ifawi roi bebesya kwar ya ba. 8 Petrus ikofen faroi, bo dobo: “Wakofen kaku faro aya, maeja bero saprop mubob ani iryakamke ? Bin ani kyarem bo dobo: “Kaku rariya”.
9 Petrus ikofen: “Snaro mube oser fa mufrowes bir Manseren Rur byedi ? Mame snonkaku insandi bekrir swambri sya si beyores ro barpon kedwa ya ma nari sakun au kako ro waryar bebondi.” 10 Rofyor ani beri bin ani isapi ro barpon Petrus wemin byesu ya ma imarbos beri. Rofyor ani snonkbor ansi ssun, sisma bin ani imar kwar, inja ssuni ro waryar ya randi ma sikriri fanam swari. 11 Inja jemaat ani besiper ma kawasa bemnaf roi bebesya ine simkak fafayaba.

Abyair ma fasasnai kanandor 5:12-16
12 Ma manwawan ansi sifrur abyair nabor ma fasasnai kanandor ro fandu kawasa bebor ansi. Kawasa bekyarsya kam siryur besya kwar ro rumbrawer Salomo kuker babeoser. 13 Snonkaku beso sya simku ba fa seoser kuker si. Rariryano kawasa bebor ansi kam semaf si. 14 Ma fababye muma snonkaku befnobek fa bekyar Manseren sibor kaku ibye snon ma bin, 15 rarirya ssun be­duf ono bebondi, benyan beba, ma srir si fa sbarek ro kamboi ro yar sena, insa Petrus rofyor imbrainuk, nin byedi dunuk ro si. '6 Ma snonkaku bebor beraker mnu-mnu fanam Yerusalem ka­ko semaranibo srama ssun beduf sesi ma snonkaku rurbemabak iswober sya. Ma sikam byuk pararei faro si. -
Manwawan ansi sebefaspar ro bui 5:17-25
12 Barpurya Imam Beba kuker beso isya, isoine snonkaku ro rarwas Saduki sirandak fa smunwarek si, snar sisnesna namsor kaku beri, '8 inja sfor manwawan ansi fa sismai ro bui ro mnu ya. '9 Bape rofyor rob kwar Manseren malaikat byesi oso syeben kedwai bebor ro bui ma dunsi bebondi ma ikofen: 20 "Mkora, mkores ro Rum Allah ma mko baryas wos bekenem ya faro ka­wasa bebor ansi."
21 Seuser anun ani, ma fyor arwo babo sra ssun ro Rum Allah ma sirandak ssbuk farkarkor ro dia. Rofyor ani Imam Beba ma beso isya siwan Kankain Karkara Agama fa siryur, isoine bebarara kankain er Israel sya kam, posa siwan fa ssun manwawan ansi ro bui. 22 Bape rofyor snonkaku siwan ansi sra sikofen bayir, 23 bo sobo: “Inkora boi bui isisen pyum kaku ma manwadwaren sya kam sisya ro mob sena ro barpon kedwaya, bape rofyor inkoseben kwar, inkosrow snonkaku osero ba ro bui.” 24 Rofyor mananir bewaren Rum Allah ma mananir imam-imamsya simnaf wos anna, sebirbar ma sifuken inja rosai bebesaya kwar kuker manwawan ansi. 25 Bape snon oso ryama faro si ma ikofen: “Mkomame, snonkaku mkobefa besun ro bui, sisya ro Rum Allah ma ssbuk farkarkor faro kawasa bebor.”
Manwawan ansi sisya ro barpon Kankain KarkaraAgama - Ananun Gamaliel 5:26-42
26 Inja mananir bewaren Rum Allah kuker min byesi sra ssun manwawan ansi, bape kuker ababen, snar simkak nari kawasa bebor ansi ssosi kuker karui.
27 Ssun manwawan ansi bebarpon Kankain Karkara Agama. Imam Beba ifuken si, 28 dobo: "Inkodwarek pakrek mko kwar insa mkobuk farkarkor kaker awer. Bape mko baryas farkarkor mkobena, ro Yerusalem besiper, ma mkomarisen mkorir Snon ani rik byedi fa nek inko," 29 Bape Petrus ma manwawan beso ansi skarem, sobo: "Inkoso syadi faro Allah ro inkoso snonkaku. 3° Up kobesi Allah sedi byaus Yesus kwar, mkomun i ma mkopai ro aprop.
3' I kada isma sabsiber ro Allah mankundi bar raku byedi fa byemanfarkin bebeknam koreri, insa Israel simbror ma sisma ampun ro sasar sena. 32 Ma inkoine inkobe saksi ro roi bebor annane, inko ma Rur Besren, Allah byuk faro kawasa sya kam bebeuser Yesus."
3' Simnaf wos anna sisnesna nfafardun ma skara fa sibe smun manwawan ansi. 34 Bape snon Farisi oso ro fandu kankain ani snon befawinananem Refo Yahudi snori Gamaliel, kawasa sibor semafi, iyori ma dor, insa siwan snonkaku ansi fa sisasyar resari. 35 Raimnai ikofen faro kankain ani: "Ne, kawasa Israel, mkoka­ra nabye resari, rosai mkomarisen mkofrur faro snonkaku sine. 36 Snar ro bepon Teudas ikbawes kwar ma dow mankundi besnon beba, ma snonkaku besoi sya indokada utin rifiak; bape smun i ma besoi sya kam sibur besisye ma roi bebesya ani imnai. 37 Posa kwar roi, ro fafisu fasfas epen barbor snonkaku sya, Yudas snon Galilea oso ikbawes. Dun kawasa sibor kaku fa siso i ro mbrus byedi, bape ikako imar, ma besoi sya kam sibesisye. 38 Ebedari yakofen faro mko: Mkopok mkofrur roi oso baberi faro snonka­ku ansine. Mkorir si, snar rofyor roi sifrur ine- byeknam ro snon­kaku nari ipromes, 39 bape rofyor byeknam ro Allah nari mkopok mkodwarek snonkaku sine ba; snar imbude mkosampum Allah." 40 Rarirya siso farkarkor ani. Ma sor manwawan ansi fa siprer si ma sidwarek si insa ssbuk farkarkor kaker awer kuker snonsnon
Yesus. Raimnai siwan si fa sibur.
41 Manwawan ansi sibur kankain ani kuker raryab beba, snar skara kwar sikako sakbe kandera ma San anonef snar
snonsnon Yesus. 42 Rarirya ras-ras kam ssbuk farkarkor pdef ro Rum Allah ma ro kawasa rum sena ma sbaryas Ankankinem Bebye bekur Wairek.

Snon rifik beyuf farmvan besabararsya 6:1-7
Ro fafisu ani, kawasa Kristen besun babo sya sibor syadi wer, isof ro fandu kawasa Yahudi beyawosbe Yunani sya surem kawasa Ibrani sya, snar rarwas faro kabom sesi sefandun siba ro afuf farmyan bero ras-ras. 2 Snar roi bebesya nine manwawan samfur seser risuru ansi sor kawasa Kristen sya kam fa sfanjur ma sikofen: "Inko kara imnisba, snar inko myaren ba fa inkobarvas Allah wos ya, snar afuffarmyan meja ya. 3 Inja naek ma srar mko ibye mko kinfir snon rifik ro fandu mko. Snonkaku kofawi kam kankenem bepyum ma befo kuker Rur Besren ma befawina­nanem, insa ko kanow si fa suf fararur ine, 4 insa mankun inko inkomam ker nadi ma afuffarmyan wos ya."
5 Karkara ani jemaat besiper simarisen i, inja skinfir Stefanus snon oso befo kuker kakyar ma Rur Besren, ma
Filipus, Prokhorus, Nikanor, Timon, Permenas ma Nikolaus, snon oso beso agama Yahudi ro Antiokhia. 6 Raimnai
ssun si bebarpon manwawan ansi, ma manwawan ansi srir sibrasna ro sibrusna ma senadi.
7 Allah wos byedi iryer syadi wer, ma dandonek kawasa Kristen ro Yerusalem sibor syadi wer, ma imam sya sibor
sakkyar ma sakso kako.
.Ssbuk safsof faro Stefanus 6:8-IS
8 Ma Stefanus, befo kuker fakamaman ma papoik, ifrur fa­sasnai kanandor ma abyair-abyair ro fandu kawasa. 9 Bape na­ek ono sikbawes ro fandu jemaat Yahudi, sap sibe kina jema­at Libertini - kina jemaat ansi ido snonkaku ro Kirene ma ro Aleksandria - fnobek snon Yahudi ono beraker Kilikia ma Asia. Snon ansi sfamfabri kuker Stefanus, '° bape sipok sisam­pum Stefanus fawawinananem byena ba ma Rur bedifi fa da­wos ya ba. 11 Inja sna wosi kuker snonkaku ono ma sikofen bo sobo: "Inkomnaf kwar ikofen wos anonef faro Moses ma Allah." 12 Kuker nyan beradine sfarkor ninyan kawasa bebor ansi ma bebarara ma befawinananem Refo Yahudi; fa soper Stefanus, sismeri ma ssuni bebarpon Kankain Karkara Agama.
'3 Ma siwan saksi ankarkar ono fa sikofen: "Snon ine dawos besya kwar wos anonef bekur mob besren ine ma sasoser Refo Yahudi, '4 snar inkomnaf kwar ikofen, Yesus snon Nazaret ine, nari kyakok Rum Allah ine ma syadwer rari Moses byefa bebe­waris beko." 15 Kawasa beryur ro Kankain Karkara Agama ine siknower Stefanus, ma smam Stefanus barpon byedi isnai imnis barpon malaikat oso.
Stefanus byesanowarek mankundi 7:1-53
Imam Beba ikofen: "Kaku rariryake?" 2 Stefanus kyarem, bo dobo: "Ne, naek ma sinan-sinan, mkomnaf nabye! Allah bebye syadi fyasnai bayir mankundi kwar faro sinan up bepon kobedi Abraham, rofyor isya kaker ro sup Mesopotamia, fafisu kyain faswef baim ro Haran, 3 ma dawos faroi: Wasasyar bur mnu bedi ma naek srar besi ma rwabe mnu nari Yafasnai faro au. 4 Inja isasyar ro mnu kawasa Kasdim, ma ryama kyain faswef ro Haran. Ma rofyor kmari imar kwar, Allah iwan i fa ibur sup ani besup ine, mob babo ine, mko kain ro ine; 5 ma ro dia Allah byuk pusaka faroi ba, ma saprop mnuk ono roba, bape Allah byeasas nari byuk sup ani faroi ma kpu ma up byesi, bape ro fafisu ani isma romawa baim. 6 Ma Allah ikofen radine, nari kpu byesi semandaman ro sup amber ma nari sewayam si bemanfyan ma sifrur kandera si bewampasi wambarek utin rifiak." 7 Bape Allah ikofen: "Nari er bebewayam ansi yabuk samamyai faro si, ma nari sisasyar kwar ro dia ma seari faro aya ro mob ine. 8 Raimnai Allah byuk faroi asas sofuk; ma rarirya Abraham da­ben Ishak, ma ifrur sofakfuk byedi ro ras bebewar ya; ma Ishak daben Yakub, ma Yakub daben kpu samfur seser risuru koban si.
9 Snar sne masasor, ro kpu kobesi inja sbob Yusuf besup Ma­sir, bape Allah ryowusi, '° ma fyaspari ro kandera byena kam ma byuk faroi saswar-fakamaman ma fawawi nanem ro fafisu dores ro barpon Firaon, wairek Masir. Firaon isiber i fa byefaker ro sup Masir ma rum wairek besiper. 11 Ma ro fafisu ani andoba myun sup Masir besiper ma sup Kanaan, ma sekandera naba, isof kpu kobesi sisma nanan ba. 12 Bape rofyor Yakub imnaf, ro sup Masir gandum sisya inja iwan up kobesi be Masir. Ine kada rara bepon ya iri. 13 Ma ro rara bebesuru ya Yusuf fyasnai badir mankundi faro naek byesi, isof Firaon ifawi Yusuf er ma barpur byesi. 14 Barpur ya Yusuf iwan fa sfaryan kmari Yakub ma naek byesi kina senakam barbor sedi se samfur rifik seser ri rim. 15 Rarirya Yakub fyaryan besup Masir. Ro dia Yakub imar, I ma kpu kobesi. 16 Kor sesi ssunsi be Sikhem ma sikramsi ro rus Abraham kyobes kwar kuker pipi sarak ono ro Hemor romawa byesi ro Sikhem.
17 Bape asas Allah byuk faro Abraham fyanam imnis kwar, ma er ani iryewen ma sibor ro sup Masir, 18 Isof wairek babo oso ikbawes ma ikif sasoser ro Sup Masir, snon ani dakfawi Yusufba. 19 Wairek ani syewar nyan ankar ma sararer faro er kobedi ma ifrur kandera kpu inkobedi, ma iwanbo sisawen romawa kasun sesi, insa er kobedi ipromes. 20 Ro fafisu ani Moses byebeaben ma ipyum ro mamam Allah. Paik ri kior byebefaduru ro kmari rum byedi. 21 Raimnai sisawen i, bape imboki Firaon duni ma iwan fa sfaduru imnis binkundi romawa byedirya. 22 Ma Moses byebefarkor kuker fawawi bebor ro kawasa Masir, ma ipok ro wos ma fararur byena.
23 Fafisu byeumur wampasi wambarek samfur rifiak, iswaruser ro sneri fa ryakaki naek byesi, isoine kawasa Israel. 24 Rofyor ani myam snon Masir ya iprer naek byesi oso, inja ifnobek i ma myun snon Masir ani. 25 Kyara dobo naek byesi nari sifawi, Allah byuki fa fyaspar si, bape sikada sifawiba. 26 Ro meserdi ryakaki siwer ma fyor ani, snon Israel risuru sumunsu, ma syewar fa byedaisu dobo: Naek mko! Mkofawibake mkobemambekanaek ? Snaro mkomunyae mko ? 27 Bape snon befrur sasar faro min byedi ani isampum Moses ma ikofen dobo: 28 Mansei bekanow au fa bemanfarkin ma mankara faro inko ? Inja wobo wakmun aya imnis mandobindi mun snon Masir ani ? 29 Moses imnaf wos ani, ifrar bur ma ikenem imnis mandaman ro sup Midian. Ro diwa daben romawa snon risuru.
30 Ma wampasi wambarek samfur rifiak nawas myam malaikat oso ro sup beursba fanam bon Sinai rofor besber besasyar ro manuk. 31 Moses ikandor snar mamam ani, ma fafisu ryabe mob ani fa myam fanam, Manseren dawos faroi: 32 Aya ine Allah up besi, Allah Abraham, Isak ma Yakub, inja Moses rayadai ma imkuba beri rofyor myam roi bebesya ani. 33 Manseren Allah ikofen faroi: Per roi besower wemsi, snar mob, wores ro ani, saprop besren dirya. 34 Ya mamepen kwar kuker kaku beri babekandera bekur er ayesi ro sup Masir, ma yamnaf kawar fafafko sena, ma yado kwar insa yafaspar si; inja rwama, insa yawan au besup Masir.

35 Moses ine iso simewer kwar ani, ma sikofen: Mansei be­kanow au bemanfarkin ma mankara? - Moses ani iso Allah iwan fa bebemanfarkin ma beyun aski kuker fafnobek malai­kat, befasna mankundi kwar faroi ro manuk. 36 Iso beyunsi fa sisasyar kuker frur fasasnai kanandor ma abyair-abyair ro sup Masir, ro soren berik ma sup beursba, wampasi wambarek sam­fur rifiak. 37 Moses anine kaker iso bekofen faro kawasa Israel: Nabi oso bemnis raris aya ine nari Allah byausi faro mko ro fandu naek mkobesi. 38 Moses anine iso beyores fanandu jemaat ro sup bebeursba fandu malaikat bekofen faroi ro bon Sinai ma up kobesi; ma iso bemnaf wos-wos bekenem, raimnai beyakbuk wos anna wer faro mko.
39 Bape kpu kobesi simewer siso useri, boi spampumi. Ro sisnesna simarisen skaber besup Masir. 40 Inja sikofen faro Haruni: Wafrur amfyanir ono faro inko, bembran ro barpon inkobedi, snar Moses beyun inko fa inko sasyar bur sup Ma­sir am - inko fawiba rosai bebesya kwar kukeri. 41 Ma rofyor ani sifrur sapi mkun oso ma sikun farsarser faro amfyanir ani ma simarisen kuker rosai sifrur ro mankunsi ani. 42 Inja Allah myambur si bo ryirsi fa seari faro roi bebor bero nanki imnis fasfas bero syap nabi-nabi:
'Inja rosai mko bukfarser faro aya ma aiwan rosai mko karuk besamsom
fafisu wampasi wambarek samfur rifiak ro sup bebeursba ani, ne, er Israel? 43 Royo baim, mboi mkobar abdares Molokh ma mak amfyanir Refan,
amfyanir-amfyanir mko frur ani faro mko syom. Rarirya nari Yun mko ma Yasawen mko isof ro Babel bar iwara.' 44 Rum bebesaksi faro kpu kobesi ro sup bebeursba, imnis Allah syoser kwar faro Moses insa ifrur raris rum myam kwar ya. 45 Rum ani kpu kobesi sisma i ma kuker farkankin ro Yosua suni bo ssun ro sup ine, isoine fafisu sup me byebeyun bur er-er beso, Allah iyaw ro barpor. kpu kobesi; rarirya isof fafisu Daud. 46 Daud isma saswar ma fakamaman ro barpon Allah ma dor insa Allah imarisen ido ifrur rum oso faro Allah Yakub kyain ro. 47 Bape Salomo kada iso bebawes rum oso faro Allah.
48 Bape Allah bekaki syadi ipok fa kyain ro rosai snonkaku sifrur kuker bramin ba, imnis rosai nabi sya sikofen:
49 'Nanki irya karapesa nasan ayedi, ma supswan irya araref ayedi. Rum rosai nari mko frur faro aya, rarirya Allah ikofen, mob rosai nari bebemananai faro aya?
50 Mkofawi bake nanefakam brawr bero brassu?'
51 Ne, snonkaku bukor bepakrek ma sne besouser ba ma kna­ram beproi, mko kada mkosampum Rur Besren, imnis kpu mko besi rarirya mko kako. 52 Mansei si ro nabi-nabi sya beyaksma kandera ro kpu mkobesi ba? Mboi smun snonkaku bepon sya bebaryas raramuma ro snon benapes, ro baboine mko fa­myun ma mkomun kwar ani. 53 Mkosma kwar sasoser ro Re­fo Yahudi ma malaikat-malaikatsya ssbukbe mko bape mkoso naba."
Stefanus smuni - Saulus isya kako 7:54-8:1a
54 Rofyor Kankain Karkara Agama simnaf wos anna sisnesna nasam kaku ma sark fafais sinasna. 55 Bape Stefanus befo ku­ker Rur Besren iwakwaker be nanki ma myam payamyum Allah ma Yesus dores ro bar raku Byedi. 56 Inja ikofen: "Kaku beri yamam nanki byas ma Rumkun Snonkaku dores ro Allah barpon Byedi."
57 Rarirya sar naba ma snos siknasna bo sopri ma sfori. 58 Sismeri be mnuya bandiri, ma ssoi kuker karui. Ma saksi-saksi sya srir syatu sena ro barpon snonkbor benir Saulus. 59 Fafisu ssoi, Stefanus byenadi, bo dobo: "O Manseren Yesus, wun rur ayedi." 60 Kyain wepur ma dor naba: "Manseren befa sbar awer sasar ine!" Ikofen rarirya posa imar. 1a Saulus kako dakmarisen fa Stefanus smuni.

Kandera bekur jemaat Yerusalem 8:16-3
1b Ro fafisu ani randak ro kandera beba bekur jemaat ro Yerusalem. Sikam sibur sfamok sup Yudea besiper ma Samaria, demir manwawan ansi si bekainepen. 2 Kawasa bekyar sya skanes Stefanus ma sikriri.
3 Bape Saulus syewar nyan fa fyasasye jemaat ani inja syun­syaye rum be rum ma ismer snon ma bin bebandi ma byesi fa ssun ro bui.

Filipus ro Samaria 8:4-25
4 Kawasa Kristen bebur famok ansi simbran ro sup besiper ma sbaryas Ankankinem Bebye. 5 Ma Filipus ryabe mnu oso ro Samaria ma byaryas Wairek faro snonkaku bero dia. 6 Rofyor kawasa bebor ansi simnaf Filipus baryas byena ma smam fasasnai kanandor ma abyair-abyair ifrurna, sikam sesne oser simarisen rosai byaryasna. 7 Snar kawasa bebor rur bemabak siwober sya, rur bemabak ansi si sasyarbo siyiw naba, ma snonkaku sibor bepapipen ma bebemanis ono ifrursi fa siprei. 8 Rarirya raryab beba kaku ro mnu ani.
9 Snon oso snori Simon fyoro kwar nya mon ro mnu ani ma ifrur kanandor kawasa Samaria, ma dow mankundi be snon be­ba. '° Snonkaku sya kam kasun beba sisoi ma sikofen: "Snon ine isma papoik ro Allah, sorbe Papoik Beba." 11 Ma sikam sisoi snar fyoro kwar ifrur fa sikandor kuker fararur mon byesi. 11 Bape baboine sikyar faro Filipus bebaryas Ankankinem Bebye ro Babesasoser Allah ma snonsnon Yesus Kristus, ma sor fa sisma masi sren, ibye snon ma bin. 13 Simon mankundi kako dakkyar, Ma rofyor isma masi sren kwar, iso wanan Filipus, ma ikandor rofyor myam abyair-abyair ma fasasnai kanandor beba bebesyana.
14 Rofyor manwawan bero Yerusalern simnaf, sup Samaria ka­wasa ansi sisma wos Allah kwar, inja siwan Petrus ma Yohanes surabe Samaria. 15 Sura kwar ro dia manwawan ansu subenadi, insa kawasa Samaria saksma Rur Besren. 16 Snar Rur Besren ya dado faro snon oso baim ro fandu si, snar sisma masi sren mon­da kuker snonsnon Manseren Yesus. 17 Raimnai susawar dofensi, posa sisma Rur Besren.
18 Rofyor Simon myam Rur Besren ya dado faro kawasa ansi snar manwawan ansu ya susawar dofen si, inja byuk pipi ono faro su, ma ikofen: 19 "Mubuk be aya kako papoik ani, insa rofyor yaksawar dofen snonkaku ono, sikako saksma Rur Besres. 20° Bape Petrus ikofen faroi: Mboi pipi besi nari sro ku­
ker au, snar woboda, fakamaman Allah kwobes i kuker pipi. 21 Wasma rarwas osoba ro mnuk ine, snar snembri inapes ba ro barpon Allah. 22 Ibyekada wambror ro barbor benane ma benadi faro Manseren, insa byuk ampon ro swaruser bero snem bri; 13 snar yamam snembri byepus kwar ma syarmar ma barbor bena newayam au."
24 Simon kyarem: "Ibyekada mkonadi kuker aya faro Manse­ren, insa roi bebor mko kofen kwar nane nkur awer aya."
25 Sube saksi ma subaryas Manseren wos byedi kwar sukaber be Yerusalem ma ro mararan subedi subaryas Ankankinem Bebye ro mnu-mnu nabor ro sup Samaria.

No comments:

Post a Comment